Kokie yra nuolatinės srovės variklio greičio valdymo metodai?

Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio bus skiriama nuolatinės srovės varikliams, siekiant suteikti skaitytojams supratimą apie jų charakteristikas ir susijusią informaciją.

I. Trys nuolatinės srovės variklio greičio reguliavimo būdai

Trys nuolatinės srovės variklio greičio valdymo būdai yra šie:

1. Elektrodų perjungimo greičio valdymo metodas: perjungiant elektrodus, pakeičiama armatūros apvijos grandinė, keičiant variklio polių porų skaičių, taip keičiant variklio greitį. Šio metodo pranašumai yra jo paprasta struktūra, didelis patikimumas ir maža kaina, tačiau greičio reguliavimo diapazonas yra palyginti mažas, paprastai tinka tik tais atvejais, kai nereikia didelio-tikslaus greičio valdymo.

2. Įtampos reguliavimo greičio valdymo metodas: keičiant variklio maitinimo įtampą, reguliuojamas variklio greitis. Šio metodo privalumai yra platus greičio reguliavimo diapazonas ir didelis reguliavimo tikslumas, tačiau tam reikia specialaus įtampos reguliatoriaus, todėl sąnaudos yra santykinai didesnės.

3. PWM greičio valdymo metodas: keičiant variklio darbo ciklą, valdomas variklio greitis. Įvesties nuolatinė įtampa paverčiama impulsiniu signalu, o vidutinė variklio įtampos vertė valdoma valdant impulso darbo ciklą ir taip pasiekiamas variklio greičio reguliavimas. Šis metodas siūlo platų greičio reguliavimo diapazoną ir didelį tikslumą, tačiau jam reikalingas specialus PWM greičio reguliatorius, todėl sąnaudos yra santykinai didesnės. Tuo pačiu metu PWM greičio valdymas sukuria aukšto-dažnio triukšmą ir elektromagnetinius trukdžius, todėl reikia atitinkamų priemonių jiems slopinti. Pagrindinis impulsų pločio moduliavimo (PWM) principas: valdymo metodas apima keitiklio grandinės perjungimo įrenginių įjungimo -išjungimo valdymą, kad išvestyje būtų gaunama vienodos amplitudės impulsų serija. Šie impulsai naudojami sinusinei bangai arba reikiamai bangos formai pakeisti. Tai reiškia, kad per pusę išėjimo bangos formos ciklo generuojami keli impulsai, todėl kiekvieno impulso lygiavertė įtampa yra sinusinė banga, todėl išvestis yra sklandi su mažiau žemos{9} eilės harmonikų.

Moduliuojant kiekvieno impulso plotį pagal tam tikras taisykles, galima keisti keitiklio grandinės išėjimo įtampos dydį, taip pat keisti išėjimo dažnį.

Pavyzdžiui, jei sinusoidinė pus-bangos forma padalyta į N lygias dalis, sinusoidinė pus-banga gali būti laikoma bangos forma, sudaryta iš N tarpusavyje sujungtų impulsų. Šie impulsai yra vienodo pločio, visi lygūs π/n, bet nevienodos amplitudės, o kiekvieno impulso viršus yra ne horizontali tiesi linija, o kreivė, kurios kiekvieno impulso amplitudė kinta pagal sinusoidinį dėsnį. Jei pirmiau nurodyta impulsų seka pakeičiama lygiu vienodos amplitudės, bet nevienodo pločio stačiakampių impulsų skaičiumi, kad kiekvieno stačiakampio impulso vidurio taškas sutaptų su atitinkamos sinusinės atkarpos vidurio tašku, o kiekvieno stačiakampio impulso plotas (ty impulsas) būtų lygus atitinkamos sinusinės formos P bangos seka, gauta impulsinė W atkarpa M, a. Galima pastebėti, kad kiekvieno impulso plotis skiriasi pagal sinusoidinį modelį.

Remiantis vienodo impulso, sukeliančio vienodą efektą, principu, PWM bangos forma ir sinusoidinė pus{0}}banga yra lygiavertės. PWM bangos formą neigiamam sinusinės bangos pus{2}}ciklui galima gauti naudojant tą patį metodą. PWM bangos formoje kiekvieno impulso amplitudė yra lygi. Norėdami pakeisti ekvivalentinės išėjimo sinusinės bangos amplitudę, tiesiog pakeiskite kiekvieno impulso plotį tuo pačiu mastelio koeficientu. Todėl kintamosios srovės -DC-kintamosios srovės keitikliuose PWM keitiklio grandinės impulsinės įtampos amplitudė yra nuolatinės srovės pusės įtampos amplitudė.

II. Nuolatinės srovės variklių komutatorių priežiūra

(1) Komutatoriaus paviršius turi būti lygus ir turėti vienodą, tamsiai rudą, blizgančią oksido plėvelę. Jei komutatoriaus paviršius užterštas anglies milteliais ar alyva, jį reikia nuvalyti pūstuvu arba nuvalyti minkšta šluoste, sudrėkinta alkoholiu, kad būtų užtikrinta švara.

(2) Jei komutatoriaus paviršius turi nusidėvėjimo požymių, tokių kaip per didelis kibirkščiavimas, šiurkštumas, nelygumai arba degimas, variklis turi būti sustabdytas. Paviršius turi būti nupoliruotas „0“ klasės smulkiu švitriniu popieriumi, kad -atkurtų oksido plėvelę. Jei komutatoriaus paviršius yra pernelyg grubus, nelygus arba labai susidėvėjęs, komutatorių reikia iš naujo{5}}apdirbti. Apdirbimo metu armatūros apvijų galai ir jungiamieji skirtukai turi būti padengti popieriumi, kad į vidų nepatektų metalo drožlės. Pjovimo greitis turi būti 2 metrai per sekundę, o pjovimo gylis ir pastūmos greitis neturi viršyti 0,1 mm. Po apdirbimo komutatoriaus segmentai turi būti nusklembti, o prireikus žėrutis tarp segmentų turi būti perpjautas, kad žėrutis neišsikištų virš komutatoriaus segmentų.

(3) Patikrinkite, ar žėručio grioveliai yra švarūs, o komutatoriaus segmentų kraštai turi būti lygūs ir be įbrėžimų.

(4) Siekiant užtikrinti komutatoriaus paviršiaus kokybę, taip pat būtina atidžiai stebėti ir stebėti komutavimo kibirkštis kasdieninio veikimo metu. Paprastai tikslios arba granuliuotos kibirkštys yra retai ir tolygiai paskirstytos daugumoje šepečių, o tai laikoma normalia komutavimo kibirkštimi. Tačiau traškėjimas, ugnies kamuoliai ar taškančios kibirkštys laikomi kenksmingais. Kai atsiranda žiedo -formos kibirkštys, variklis neturėtų toliau veikti.